Monday, February 4, 2013

თანამედროვე ხელოვნება


 
  uZvelesi droidan xelovneba aris dargTa erToblioba, romelic iqmneba adamianis samyaros zogad gagebaze,Sexedulebebze-sxvadasxva istoriul epoqaSi.
  sanam Cven visaubrebT Tu ra aris Tanamedrove xelovneba,manamde davsvaT kiTxva Tu ra aris xelovneba.xelovneba warmoiqmneba xelovanis sulier samyaroze,garemosTan urTierTobaze,igi aRrmavebs da mimarTulebas aZlevs mis grZnobebs da gancdebs,rac Zalzed mniSvnelovania xelovnebisTvis.aranakleb mniSvnelovania fantazia.es SeiZleba maSinac iyos roca naturidan xatavs,mTavaria is rogor xedavs,avsebs da amdidrevs Tavis fantaziebs.

Bbolo periodSi sakmaod mniSvnelovani adgili daikava xelovnebis raobis problemam da am sakiTxiT dainteresebuli sazogadoeba cdilobs mis gadaWras da eZebs Sesabamis pasuxs.
  Tanamedrove xelovneba marTlac adamianis fantaziisgan ufro Sedgeba,erTi SexedviT ucnauri formebis da ferebis TavSeyrad SeiZleba mogeCvenos.zogjer sruliad aratradiciuli masala gamoiyeneba,romlebic Cveulebrivi adamianisTvis sruliad usargebloa.maT gamosaxulebebSi Znelad Tu amoicnobT romelime nivTs.maTTvis mTavaria Seqmnan ubralod kompozicia an obieqti da sruliad ar isaxavdnen miznad realuri gamosaxulebis Seqmnas.aratradiciuli masaliT originaluri formebiT da ferebiT isini axal warmosaxvis samyaros qmnian.

A
adre es sakiTxi ar iyo problematuri,radgan cnobili iyo,riTi gamoirCeoda xelovneba.xelovneba berZnulad “texnea”niSnavs adamianis xeliT nakeTebs.ase rom naxelavoba erTaderTi tradiciuli kriteriumia.

swored es tradiciuli kriteriumi daayena eWvis qveS diuSanis ready-made-ma,roca man erT-erT gamofenaze niu-iorkSi ,1917 wels cotaTi gadabrunebuli pisuari “gamofina”,xeli moawera namuSevars da sxva mxriv aranairad ar Careula mis garegnul saxeSi.amas garda diurSanma kidev ramdenime ready-made Seqmna,anu kidev ramdenime obieqti gamofina,rogorc xelovnebis nimuSi,ise rom arafriT Seucvlia maTi garegnuli saxe da amiT TiTqos erTgvari nulovani SemoqmedebiTi aqti”Caidina”.




Aam sakiTxTan dakavSirebiT boris groisi wers,rom yvela problemebi maT Soris filosofiuric,nebismier sistemaSi maSin iCens Tavs,roca am sistemaSi nuli Cndeba da diuSanis es operacia swored nulovani SemoqmedebiTi operacia iyo,romelmac xelovnebis sferos problematizireba moaxdina.magram maSin ase es aravis aRuqvia es yvelaferi da amas ramdenime mizezi hqonda.upirveles yovlisa,imitom,rom mTeli es pisuarebi Tu sxva obieqtebi ,tradiciuli TvalsazrisiT jer kidev “texned”miiCneodnen,adamianis naxelavad da amitomac isini naxelovobis paradigmaSi eqceodnen.erTi sityviT gansxvaveba ar igrZnoboda ise mwvaved,radganac diuSanis ready-made praqtikis mxolod nawils warmoadgenda.igi ganTqmuli iyo Tavisi ostaturi da rTuli namuSevrebiT.

sruliad sxvagvarad amuSavda es meqanizmi,roca 50-60-iani wlebis amerikel mxtvarTa Taobam diuSanis es ideebi aiTvisa.maT Tavi daanebes diuSanis praqtikas da sagnebis erTi sivrcidan meoreSi ubralo,uazro gadmotanas mihyves xeli.es iyo gadatanis ganurCeveli,gulgrili meTodi:adamiani ubralod univermagSi midis,an iqceva rogorc endi uorholi,romelsac pirdapir sanagvedan mohqonda nivTebi.es aris swored nulovani xerxi,romelmac dasva kidev sakiTxi xelovnebis raobis Sesaxeb,anu misi wyalobiT gaCnda SekiTxva-SegviZlia Tu ara xelovnebis nawarmoebi gavarCioT ara-xelovnebis nawarmoebisgan.

xelovneba performatiuli aqtia,roca mivuTiTeb romelime obieqtze da vambob:es xelovnebis nawarmoebia.me aRar var valdebuli davasabuTo es debuleba,ganvmarto an interpretireba movaxdino xelovnebis nawarmoebisa,raTa davamtkico misi ”naxelavoba”.erTi sityviT yvelaferi gamonaTqvamebzea damokidebuli.ase rom sityvebma “es xelovnebis nawarmoebia”sxva lingvisturi statusi SeiZina da azri dakarga kiTxvis dasmamac,dasabuTebamac,gansxvavebam da interpretirebam.

Aam Zalze macduri Teoriis minusi imaSi mdgomareobs,rom maSinve Cndeba kiTxva subieqtis Sesaxeb,visac aqvs amgvari sityvebis Tqmis ufleba.Tuki Sen mefe xar,an patriarqi maSin gaqvs ama Tu im obieqtis sakralizebis SesaZlebloba,an ufleba,qalaqi dedaqalaqad gamoacxado.magram diuSani arc mefe iyo da arc patriarqi,igi aRiarebuli mxatvaric ki ar iyo.man swored amis gamo gaiTqva saxeli da ara piriqiT.

Ddiskusia amis Taobaze erT wignSi Sejamda.es aris tieri de diufis wigni”kanti diuSanis Semdeg”mxatvruli protestantizmis manifesti,sadac avtori ambobs,rom yovel adamians aqvs Tavis warmosaxvaSi sakuTari muzeumis Seqmnis ufleba,ufleba TavisiT gaarCios nawarmoebebi da Tavisive koleqcias mouyaros Tavi.erTi sityviT Cvens epoqaSi sityvebi “es xelovnebaa”,iseve funqcionirebs,rogorc sityvebi “es mSvenieria”.


 Ede diufos Tezisi imaSi mdgomareobs,rom xelovneba pirvelad esTetizirda mTeli Tavisi istoriis manZilze.anu mxatvris es Careva,realobis gardamsaxavi subieqtis,adamianis xelis Careva,xelisa,romelic specialurad qmnis obieqtebs,raTa Semdeg igi mSvenierebad miiCnion,ukve zedmeti gaxda da gaqra horizontidan.darCa mxolod subieqturi gadawyvetileba,subieqturi arCevani da am azriT,esTetika xelovnebas daemTxva.

Aaris kidev erTi wigni germaneli filosofosis lumanis “xelovneba sazogadoebaSi”,sadac ukanaskneli nabiji gadaidga zemoT aRniSnuli mimarTulebiT:lumani imis Sesaxeb saubrobs,rom ara mxolod institucias ar ZaluZs sakralizaciis sesaxeb eklesiuri gadawyvetilebis miReba,ara mxolod individums-anu protestantizmis mixedviT,individualuri arCevanis,individualurigemovnebis subieqts,aramed aranair subieqts ar SeuZlia es,radganac arsebobs raRac avtonomiurad formirebuli mxatvruli sistema,romelic Cveni nebis da survilisa da arCevanis miuxedavad moqmedebs,gaucnobiereblad.yovel semTxvevaSi Cven mas ver vakontrolebT,piriqiT,igi Tavs gvaxvevs am kriteriumebs da marTlac asea,Tuki gaviTvaliswinebT,rogorc viTardeba mxatvruli bazari,yidvisa da Sefasebis sistema Tanamedrove mxatvrul samyaroSi.jer kidev me-18 me19 saukuneebSi,magaliTad koleqcioneri mxolod imas yidulobda,rac moswonda Tavis gemovnebidan gamomdinare.axla ki es SeuZlebelia.Tanamedrove koleqcioneri xelovnebis nawarmoebis SeZenisas Tavisi gemovnebiT ar xelmZRvanelobs.igi yidulobs imis mixedviT,Tu ra statusi aqvs an eqneba ama Tu im qmnilebas,im ubralo mizezis gamo,rom Tanamedrove koleqcioneri xelovnebis nawarmoebs memkvidreobaze gadasaxadebisgan da saerTod,gadasaxadebisgan Tavis dasaRwevad yidulobs da igi bunebrivia abandebs fulsrac mis simdidres,mis mdgomareobasa da saxels SeinarCunebs,anu man garkveuli TvalsazrisiT winaswar unda ganWvritos es procesi iseve,rogorc amindi aqciaTa kursi da a.S.anu procesebi,romlebic Cvens gadawyvetilebaze araa damokidebuli,magram maTi prognozirebiT an warmatebas varwevT xolme,an piriqiT vmarcxdebiT.es mxatvruli sistemis swored is situaciaa,romelsac lumani aRwers.amgvarad sakmaod saintereso situaciaSi vvardebiT,roca xelovneba,garkveuli evoluciis Semdeg bunebis sferoSi aRmoCnda,buneba aq yvelaze zogadi mniSvnelobiT unda gavigoT,anu is,rac adamianis xeliT araa Seqmnili,rasac SegviZlia mxolod Tvalyuri vadevnoT da avRweroT.

Aam procesTanaa dakavSirebuli mayureblis xedvis procesis privilegirebac,romelic momxmarebelia mxatvarTan mimarTebaSi.es procesi ukve kantTan daiwyo da misTvis Tvalyuris midevneba araa Zneli. vin wyvets sakiTxs imis Sesaxeb,xelovnebis nawarmoebia es Tu ara?damkvirvebeli eqsperti,anu is vinc Tavad ar monawileobs am sistemasSi.yovel SemTxvevaSi,mxatvari araa.mxtvari saerTod amovardnilia am gansazRvrebidan.

 xelovneba gaxda genialuri,im momentSi,roca mxatvari ukve aRar iyo geniosi da lumanis modeli sxva araferia,Tu ara mxatvruli sistemis genialobis aRwera,magram damkvirveblebs da mWvretelebs SeuZliaT gaarCion xelovneba ara-xelovnebisgan,rogorc aragenialuri adamianebi isini gansxvavebis gasaRebs floben,Semdeg ki kompetencia da arCevani momxmarebelze,mayurebelze,sabolood ki myidvelze vrceldeba.



U boris groisi



 Tanamedrove xelovnebis ZiriTadi mimdinareobebia:eqspresionizmi, abstraqtuli eqspresionizmi,pop-arti,kubizmi,siurializmi bauhazi da abstraqtuli xelovneba.

Eeqspresionizmi aRmocenda me-20 saukunis dasawyisSi da ganviTarda rogorc xelovnebaSi aseve literaturaSi,kinoSi da arqiteqturaSi. Eeqspresionizmi aris subieqturobis gamovlineba,rac miznad isaxavs realobis deformirebas,raTa publikaSi emociuri reaqcia gamoiwvios, namuSevrebi xSirad mtanjveli xasiaTisaa,axdens realobis stilizebas,ucvlis mas formas da amgvarad aRwevs Zlier eqspresiul intensivobas.am mimdinareobam ZiriTadad germaniaSi moikida fexi da franguli impresionizmis sawinaaRmdegod aris mimarTuli,Tuki impresionizmi mainc fizikur realobas aRwers,eqspresionizmi am realobas Semoqmedis sulier mdgomareobas umorCilebs.eqspresionizmi impresionizmTan SedarebiT gacilebiT agresiulia da axasieTebs Zlieri ferebi da mkveTri xazebi.amiT igi fovizmis gamgrZelebelicaa.xSirad eqspresionizms  ganixilaven ara imdenad mimdinareobad,ramdenadac reaqciaT akademizmisa da sazogadoebis winaaRmdeg.termini eqspresionizmi Tavdapirvelad mxatvrobaSi damkvidrda.igi 1911 wels publicistma kurt hilerma gamoiyena Tanadrouli literaturuli tendeciis aRsaniSnavad.

1940 ian wlebSi Cndeba abstraqtuli eqspresionizmi,romlis mimdevrebi didi zomis tiloebze xatavdnen arageometriuli Strixebis,didi funjebis,zogjer tiloze dawveTebis meSveobiT, emociebis sruli gamovlinebisTvis.Rebvis eqspresiul meTods am SemTxvevaSi iseTive mniSvneloba hqonda,rogorc TviT naxats.am periodis misis yvelaze gamoCenili mimdevrebi iyvnen jeqson poloki da mark rotko.         Jeqson poloki cnobili amerikeli mxatvaria.is Tavis naxatebSi cdilobda “daeWira moZraoba,daeWira qmedeba”poloki iatakze Wimavda daaxlovebiT ocdaxuTfuntian tilos,romelzedac asxamda saRebavs,an yrida qviSas,SuSis namtvrevebs,mkvdar mwerebs da a.S.xandaxan igi tilosa da mis garSemo dadioda da amiT sakuTar Tavs mis nawilad xdida.igi meore msoflio omis Semdeg dawyebuli moZraobis,moqmedebis mxatvrobis xorcSesxmuli nimuSi iyo.

   

 pop-arti me-20 saukunis erT-erTi mZlavri popularuli xelovnebis mimdinareobaa.igi warmoiSva 1950-ian wlebSi britaneTSi,mogvianebiT ki amerikaSi.es termini pirvelad gamoiyena britanelma xelovnebaTmcodne kuratorma lorens aloueim.pop-artis sabWoTa analogi iyo soc-arti.mimdinareobisTvis damaxasiaTebelia Temebi da teqnika nasesxebi popularuli maskulturidan,rogoricaa reklama da komiqsebi.pop-arti pop-musikis msgavsad iyenebs popularul saxeebs,xelovnebis elitisturi kulturis sapirispirod da xazs usvams banalurs an e.w kitCur elementebs nebismier mocemul kulturaSi.

Ppop-arti umeteswilad akademiurad aRiqmeba,vinaidan mis mimdevarTa mier gamoyenebuli aratradiciuli organizaciuli praqtika zogierTisTvis Znelad gasagebia.pop-arti minimalizmTan erTad moiazreba,rogorc ukanaskneli modernistuli xelovnebis mimdinareobebi da Sesabamisad postmodernistuli xelovnebis winamorbedad iTvleba.pop-artis mimdevari xelovanebis azriT,maTi nawarmoebebi xalxTa masebisTvis misaRebi,rom yofiliyo Tavisi mxatvruli formiTac farTo moxmarebis sagnebs unda damsgavseboda.

zogadad,yvela mimdinareoba xelovnebaSi,raRac miznisTvis iqmneba,erTi ideis garSemo erTiandeba da ikvreba.pop-artis Seqmnis mizezi iyo is,rasac misi mimdevrebi fiqrobdnen.maTi azriT ar SeiZleba arti iyofodes dabali fenisa da maRali fenisaTvis.pop-artSi didi adgili eTmoba ubralo,yofiTi moxmarebis sagnebs.raTa es yvelasTvis gasagebi iyos da maTsave enaze unda esaubrebodes.

“xelovnebis nimuSi yvelasTvis”-am ideis saCveneblad pop-artis mimdevrebi xSirad Tavis namuSevrebSi gazeTebidan, Jurnalebidan,sareklamo etiketebidan amoWril gamosaxulebebs awebebdnen,anu kolajs qmnidnen.pop-artis erT-erTi yvelaze genialuri warmomadgenelia endi uorholi.

Eendi uorholi yvelaze ukeT cnobilia misi savaWro produqtebis SefuTvebis gaformebiT,yoveldRiuri obieqtebis,rogoricaa kempbelis supis qilebis,yayaCos yvavilebis gamosaxulebebiT da bananiT velvet andergraundis rok-musikis albomze.aseve mece saukunis popularuli varskvlavebis merlin monros,elvis preslis,Jaklin kenedis,judi garlandisa da elisabed teiloris stilixebuli portretebiT.uorhols ekuTvnis aseve cnobili sasmelis coca-cola-s etiketis dizaini.xelovnebis samyaros gareT uorholi cnobilia citatiT”momavalSi yvela gaxdeba msoflioSi cnobili 15 wuTiT”.misi yvelaze cnobili namuSevrebis umravlesoba Zalian gavs komiqsebs.amis gamo mas sxvadasxva mxatvrebi plagiatSi adanaSaulebdnen.”dRevandeli xelovneba Cvens irgvlivaa yvelgan”-es misi mTavari devizi iyo.

K

kubizmi mniSvnelovani da gavleniani avangarduli xelovnebis mimdinareobaa,romelmac revolucia moaxdina evropul mxatvrobasa da skulpturaSi me-20 saukunis dasawyisSi,safrangeTSi.am periodis safrangeTi Tanamedrove xelovnebis mwvervali iyo.aq Cadiodnen mxatvrebi yvela qveynidan da cdilobdnen xelovnebaSi sakuTari kvali axali sityviT,axali xedviT,axleburad gadmocemuli vizualuri xelovnebiT daetovebinaT.kubizmis dabadebis TariRaT 1908 welia miCneuli.


Kkubistur namuSevrebSi obieqtebi daSlilia,analizirebuli da xelaxla awyobili abstraqtul formaSi.obieqtTa raime kuTxidan aRweris nacvlad xelovani subieqs aRwers mravali kuTxidan erTbaSad,raTa warmoaCinos sagani ufro Rrma konteqstSi .xSirad zedapirebis gadakveTa imdenad CaxlarTulia,rom is raime Sinaarsis siRrmes ar gadmoscems.ukana foni da Tavad obieqtis an figuris sibrtyeebi erTmaneTSi ireva,rac aramkafio gamWvirvale sivrces qmnis,damaxasieTebels kubizmisTvis.es iyo srulyofili da mkafiod gansazRvruli esTetikuri mimdinareoba.termini kubizmi frangma xelovnebaTmcodnem lui vuqselma daamkvidra.man pikasos da JorJ brakis namuSevrebs ”bizarre cubiques”uwoda.termini swrafad damkvidrda Tumca kubizmis or Semqmnels pikasos da braks is karga xans ar gamouyenebia. pablo pikaso da JorJ braki 1908 wlisTvis ukve erToblivad muSaoben,erT saxelosnoSi,swored aq uziarebdnen isini erTmaneTs Tavis Sexedulebebs da ideebs.am saxelosnoSi Camoayalibes maT axali mxatvruli stili.maTi am periodis namuSevrebi TiTqmis identuria.pikasos da brakis mier Seqmnil stils uamravi mimdevari gamouCnda.amitom maT pikasos skolas uwodeben.pikaso danawevrebuli sibrtyis kombinaciebiT uaryofs realur sinamdviles,igi arRvevs sagnebis grZnobad-mxedvelobis saxeebs Tumca kubizmis periodis zogierTi namuSevari ar aris moklebuli daxvewil dekoratiulobas da emociur JReradobas.magaliTad qali maraoTi 1909w.


 siurializmis Camoyalibeba,rogorc oficialuri mimdinareoba xelovnebaSi 1924 wels safrangeTSi andre bretonis mier gamoqveynebul siurialistur manifests ukavSirdeba.siurializmisTvis xelovneba aris adamianis gaTavisuflebis saSualeba,anu SemoqmedebiTi Tavisufleba.igi uaryofs yvelafer tradiciuls,Cveulebrivs da arsebuls.es aris ukontrolo sulieri mdgomareobis,SemTxveviT warmoqmnili xatebis da sityvebis Cawera.sinamdvilis iseTi forma,romelsac ver daijereb da darwmunebuli xar,rom aseTi ram samyaroSi ar arsebobs da SeuZlebelic kia,rom arsebobdes.siurialistebis mizania im WeSmariti cxovrebis gamoxatva,romelic arc realobaSi da arc idealobaSi,aramed aracnobierSi mdebareobs.siurializmis ganviTarebas xeli Seuwyo Jerar de nervalis e.w.”supernaturalizmma”,germanulma romantizmma,bodleris Semoqmedebam,kubizmma,karl marqsis filosofiam da zigmund froidis gamokvlevebma.siurialisti mxatvrebi arian:salvador dali,rene magriti,andre masoni da sxvebi.

1925 wels siurialist mxatvarTa pirveli erToblivi gamofena ewyoba parizSi.amas mohyva gamofenebi 1936 wels londonsa da niu-iorkSi,1937 wels tokioSi da 1938 wels isev parizSi.

Joan mirom Tavisi SemoqmedebiT daamtkica,rom siurializmi erT-erTi saSualebaa Semoqmedis samyaroze Taviseburi xedvis gamosaxvisa.igi werda:”realoba mxatvrobisTvis mxolod sawyisi wertilia,romelzec igi ar unda gaCerdes.salvador dali axalgaRviZebuli iwyebda xatvas,cdilobda aesaxa Tavisi sizmrebi,gadmoscemda sakuTar fantaziebs,imas risi danaxvac mxolod mas SeeZlo.dalis namuSevrebidan gansakuTrebul interess iwvevs tilo “geopolitikosi”,sadac dedamiwas ganasaxierebs kvercxi,romlis naWuWsac amtvrevs adamiani,igi evlineba qveyanas.marjvena kuTxeSi dgas geopolitikosi,mis ferxTiT bavSvis figuraa gamosaxuli,romelsac aSkarad aSinebs axali adamianis dabadeba.is fexze ebRauWeba mas TiTqosda dacvas iTxovs.geopolitikosi  xeliT miuTiTebs raRacaze,arsebobs mosazreba,rom TiTi mimarTulia kavkasiisken,naWuWis gatexili adgili ki saidanac sisxli gadmodis-amerikaa da kvercxi sicocxlis saTavis simboloa.

 A

 abstraqtuli xelovneba aris mimarTuleba avangardul xelovnebaSi Casaxuli me-20 saukuneSi.igi gamoixateboda gamomsaxvelobiT arss moklebuli umartivesi geometriuli formis feradi sibrtyeebis kombinaciebiT:swori xazebiT,kvadratebiT,wreebiTa da marTkuTxedebiT.sxvadasxva zomis da feris geometriuli figurebis Sexameba qmnida siRrmiseuli moZraobiT gamWol dabalansirebul asimetriul abstraqtul kompoziciebs.abstarqtuli xelovnebis pioneri  aris kazimir maleviCi,rusuli avangardis erT-erTi umniSvnelovanesi warmomadgenelia.sxvadasxva modernistul stilSi eqsperimentebis  Semdeg kubizmis da futurizmis CaTvliT, maleviCi iwyebs muSaobas abstraqtul, araobieqtivistur geometriul formebSi, afuZnebs ra moZraobas,romelsac suprematizms uwodebs.misi suprematistuli namuSevrebidan yvelaze ganTqmulia “Savi kvadrati” da “TeTri TeTrze”.

 Bbauhauzi 1919 wels daarsda germaniaSi da mcire xniT amerikaSic funqcionirebda.es iyo valter gropiusis mier daarsebuli arqiteqturisa dizainis,mSeneblobis da mxatvruli konstuirebis umaRlesi skola.bauhauzis samxatvro skola oTx sxvadasxva qalaqSi arsebobda.am nageboboT gropiuss surda daemtkicebina,rom aRar iyo aucilebeli teqnikisa da xelovnebis dayofa,rogorc es me-19 saukunisTvis iyo saxasieTo,aramed,piriqiT orive sfero mogebuli rCeboda,roca erTmaneTs ukavSirdeboda.igi cnobili iyo imiT,rom iq iwvevdnen im drois mxatvruli sferos mniSvnelovan figurebs.bauhauzisi pedagogebi cdilobdnen studentebis warmosaxva gaemdidrebinaT,xels uwyobdnen Tamam Ziebas,magram iTxovdnen ar gamoetovebinaT dasaproeqtirebuli obieqtebis funqcionaluri daniSnuleba.maT Soris iyo vasili kandinskic,romelic dizainsa da Teoriul kurss kiTxulobda.aseve xelmZRvanelobda ferweris jgufsac da mihyavda vorqSofi.geometriul elementebs gansakuTrebiT didi mniSvneloba hqonda misTvis,ramdenadac namuSevrebSi wre,naxevarwre,kuTxe,swori da daklaknili xazebi figurirebdnen.mkafio ferebiani planebis manipulirebiT kandinski daSorda im periodisTvis gavlenian konstruqtivizmsa da suprematizms.

Aam skolis farglebSi Seiqmna pirvelad liTonis gaRunuli milebisgan damzadebuli skamebi da aveji,romelic  Cvens yoveldRiur cxovrebaSi arsebobs.bauhauzis Teoriuli mxare xSirad efuZneba cnebas “funqcionalizmi”,romelic gulisxmobs, rom sagani Tavis utilitarul danisnulebas Tu Seeesabameba,is aucileblad lamazic iqneba.



  H                  haeri da sinaTle (slaidebi)

 haeri da sinaTle adamianis sicocxlisTvis yvelaze mniSvnelovania,es ori sicocxlis simbolo artistebma xelovnebaSi Zalian kargad warmoadgines Tavis instalaciebiT Tu performansebiT.   hans haakem Tavis instalaciaSi gamoiyena haeri.lurji afra,romelsac haeri uberavs qvemodan da tovebs haerovnebis da simsubuqis SegrZnebas.simsubuqis aRqmas isic aZlierebs,rom naWeri aris Sifonis.  


 endi uorholma ki heliumiT gabera baliSis formis vercxlisferi burTebi da mas uwoda vercxlisferi Rrubeli.mizezi imisa Tu ratom aniWebda upiratesobas vercxlisfers man Tqva:vercxlisfers aqvs amreklavi zedapiri, romelic siswrafisa da droebiTis maCvenebelia,miuxedavad imisa,rom igi Zalian axlosaa nacrisferTan,romelic absoluturad ewinaaRmdegeboda imas,rac mas surda,mas moswons amreklavi metalis feri da ara vercxlisferi.mas am vercxlisferi burTebis mTelia seria hqonda.

 

 marsel diuSanma gaakeTa ready-made.aiRo wamlis flakoni da gamofina rogorc naxelavi,romlis pirveladi saxe damsxvreulia da aRdgenili inaxeba filadelfiis samxatvro muzeumSi.1963 wels misi kopia Seqmna marsel diuSanma,retrospeqtivis saxiT.es aris farmacevtuli flakoni,romelSic wamlis nacvlad aris CaSvebuli haeri.es SuSis flakoni Zalian waagavs gedis formas.

 kristo da jonim qolgebze muSaoba daiwyes 1987 wlidan.3100 qolgis damzadebaSi maT 1880 muSa exmarebodaT.isini damzadebuli iyo aluminiT,liTonis karkasiT da zemodan qonda naqsovi lurji naWeri.




 maT hqondaT kidev erTi proeqti “SefuTuli xeebi”.1998 wlis 13 noembers daiwyo am xeebis SefuTva da dasrulda 22 noembers.178 xe ganlagebuli iyo 55000 metrze Sveicariis erT-erT parkSi.xeebi ganlagebuli iyo parkis garSemo,sxvadasxva jiSis wabli muxa da a.S.es xeebi SefuTuli iyo poliesteriT.SeiZleba es raRac protestis gamomxatvelic iyo.          kristo da jonis surdaT xazgasma im drois mniSvnelobaze,romelic maT daxarjes ama Tu im proeqtis SeqmnisTvis mis gamomzeurebamde. maTTvis mTavari iyo ara idea,aramed ideis sisruleSi moyvana.maT am proeqtebs 32 weliwadi dauTmes,romelzec 26 milioni daixarja. 


 

 rodesac lazlo moholis namuSevars Sexedav,iseTs rogoricaa msubuqi modulatori,romelic 1930wels Seiqmna dainaxav,rom igi sami sivrculi rgoliT xelmZRvanelobda esenia:Suqi,Crdili da moZraoba.lazlo ufro metad interesdeboda formebiT,SuqiTa da CrdilebiT.is ar iyo dainteresebuli farTo gavleniTa da SedegiT.





 afrum froto turelis adreuli namuSevrebis naTeli magaliTia,romelic 1966 wels mis personalur Souze iyo gamofenili.nasromi tovebs imis iluzias,rom sivrculi kubi oTaxis kuTxeSi dacuravs.msgavsi saxis namuSevrebi zogjer moiazrebian,rogorc kuTxis gadamkveTi. es efeqti miiRweva mimarTuli naTeliT proeqtorisgan trafaretis gavliT,rac ufro Sors dgas mnaxveli gamosaxulebisgan,miT ufro mZlavria iluzia.is mxolod maSin emsgavseba kedelze mimagrebul naTuras,rodesac mnaxveli mas uaxlovdeba.



 

 cnobil gamomgonebelma albert Spierma gaakeTa sinaTlis instalacia.sinaTlis sxivebi mimarTuli iyo zecisken,qvevidan zeviT,TiTqos dedamiwa awvdis sinaTles zecas da qmnis zeciur kavSirs  sxivebiT SemosazRvruli sivrcidan.es sxivebi erTmaneTs kveTdnen zecaSi.am instalaciisTvis Spierma gamoiyena eleqtro Suqi.



D

dan flavinma gaakeTa instalacia oTxi feris kombinaciiT,neonis naTurebiT.es aris sami ZiriTadi ferisgan da erTi Sedgenili feriT gakeTebuli:wiTeli,yviTeli,lurji da mwvane.es sinaTlis svetebi proporciulad aris ganlagebuli kedelze,romelic sivrcis aRqmis SegrZnebas tovebs.



                       organuli masalebi


 ioseb boisi popularuli gaxda Tavisi miTiT,aura skulptura aqciebiT da gamonaTqvamebiT:yvela adamiani mxatvaria-Sesabamisad yvela qmedeba xelovneba.1979 wels niu-iorkSi gugenhaemis muzeumi TiTqmis mTlianad daikava iosef boisis gamofena-instalaciam,romelsac amerikisaTvis im periodis germanuli xelovneba unda gaecno.ori Tvis manZilze muzeumSi ganaTeba Seamcires da gaTboba gamorTes,raTa ar gafuWebuliyo qonis gorebi.am sanaxaobis ZiriTadi feri monacrisfro iyo.nacrisferi Teqa,qonis moTeTro monacrisfro naWrebi,xe, kobalti,spilenZis rozgis naxatebi da aqa-iq mimosxmuli kurdRlis sisxli.

B


 boisi zogadad mxtvars da raTqmaunda,Tavis Tavsac socialuri cvlilebis saSualebad Tvlida.is sazogadoebaSi cnobili figura iyo Tavisi eqstravagantuli insigniebiT-Teqis qudiT,romelsac arasdros ar ixdida,xeljoxiT,anu energiis joxiT.                                                                                                 


 1962 wels boisma Seqmna TiTqmis dekoratiuli skulptura-deda futkari.am namuSevarSic mTavari faqtura iyo organuli masalebi-xe da cvili.70-iani wlebis dasawyisiT TariRdeba misi yvelaze cnobili namuSevrebi,sadac ZiriTad masalad isev Teqa,kurdReli da koioti monawileobdnen. 


  ioseb boisis erT-erTi yvelaze masStaburi TiTqmis bolo proeqti iyo 7000 muxa kaselis dokumentasTvis.aq 1982-87 wlebSi unda darguliyo 7000 muxa.TiToeuli xis gverdid idgmeboda qvis stela,riTac igulisxmebodarom xe gaizrdeboda da qvis stela ki ara.boisis TqmiT es aCvenebda transformaciis srul process avadmyofobidan janmrTelobisken.      



 Tanamedrove xelovnebis zogierTi nimuSi erTi SexedviT ucnaur formebsa da uCveulo ferebis SemTxveviT Tavmoyrad SeiZleba mogeCvenoT,magram es ase ar aris.marTalia me-20 saukuneSi bevrma xelovanma uari Tqva tradiciul ferwerasa Tu qandakebaze,magram xelovnebis mTavar miznad maTTvis mainc sakuTari ideebis da grZnobebis gamoxatva rCeba Tundac abstraqciulad.                        Tanamedrove xelovnebis nawarmis Sesaqmnelad xSirad sruliad aratradiciuli masala gamoiyeneba.nawarmoebs zogjer konkretuli saxelis magivrad ubralod kompozicia an obieqti ewodeba.      Tanamedrove xelovanebi sulac ar isaxaven miznad realuri gamosaxulebebis Seqmnas.aratradiciuli masaliT,originaluri formebiTa da feriT isini axal warmosaxviT samyaros qmnian.maTi namuSevrebis mTavari Tavisebureba pirobiT enaze metyvelebaa.tradiciuli masalis gamoyenebis SemTxvevaSic ki Tanamedrove mxatvrebi ar cdiloben realobis asaxvas.